2018 m. gegužės 21 d., pirmadienis

Elektros įvadas


Kol architektai braižė pirmus namo kontūrus mes užsisakėme elektrą. Užsisakėme 20kW trijų fazių įvadą, nes planuojame saulės elektrinę, o kai planuoji saulės elektrinę su dviguba apskaita, tai įvadas turi būti dvigubai didesnis nei instaliuotoji saulės elektrinės galia (vienur rašo, kad turi būti dvigubai didesnis, kitur rašo, kad turi neviršyti instaliuotos galios, kur teisybė - nežinau)... Be to, kaip ir A-Namas, aš manau, kad ateitis priklauso elektromobiliams, tad norint jį pasikrauti reikia ir galios turėti daugiau. Pats elektros užsisakymas paprastas ir neskausmingas – elektroninėje sistemoje manogile.lt užpildote prašymą, gaunate pasiūlymą, patvirtinate, susimokate ir laukiate elektros. Kadangi mūsų sklypas priklauso kultūros paveldui, tai tas elektros įvedimas užtrunka ilgiau nei įprastai, be to iš pirmo karto pasiūlyta įvado vieta netiko, nes būtų nepatogi nei man, nei ESO – šlaito viršuje, tad paprašiau, kad įvadą statytų kitame sklypo kampe, kur visiems būtų patogu.



Dešinėje esančiame brėžinyje galite matyti mėlyną tašką - tai pirminė vieta, kur ESO pasiūlė daryti įvado dėžutę - tai trumpiausias atstumas, tačiau žiūrint į plokščią dvimatį planą nesimato, kad tuomet tektų kopti į 2-3 metrų aukščio statų šlaitą norint pasiekti tą dežutę, būtent todėl ir paprašiau ją perkelti į kitą pusę.

Nors prašiau rangovų, kad praneštų, kai įvedinės elektrą sklype, nes buvo įdomu pasižiūrėti, tačiau niekas nepranešė ir vieną dieną atvykęs į sklypą pamačiau, kad elektrą jau turime :)


Paraišką gilėje pateikėme 2017-07-13, o elektrą sklype turėjome 2018-01-13, taigi - lygiai po 6 mėnesių.

Sekantis etapas bus statybinės dėžutės pajungimas, bet tai čia jau kai turėsim statybos leidimą..

Elektros įvadas mums kainavo 693,43 Eurus.

Elektra! Raktelį radau paliktą ant skydinės, tikiuosi jis buvo skirtas man :)

2018 m. gegužės 7 d., pirmadienis

Topografinė nuotrauka

Architektams pradėjus darbus reikėjo užsisakyti topografinę nuotrauką. Gavau rekomendacijų topografinę nuotrauką pasidaryti įmonėje Žemės Plėtra, tad ilgai nesukęs galvos taip ir padariau.


Na, o rezultatas atrodo taip:
Topografinė nuotrauka. Turime net kelis rimtesnius peraukštėjimus.

Turint šlaitinį sklypą žinoti visus aukščius yra tikrai pravartu - lengviau įsivaizduoti kaip namo projektiniai aukščiai atrodys realybėje. Iš topografinės nuotraukos matome, kad dviejų kaimynų tvoros įlipusios į mūsų sklypą, taip pat matome du rimtesnius peraukštėjimus - vienas nuo kelio (129.41) iki šiaurės vakarų kampo (133.67), gaunasi 4 metrų peraukštėjimas. Kita yra ties labiausiai vakaruose esančiu medžiu, nuo 133.58 pakyla iki 135.83, tai toks 2 metrų peraukštėjimas, kuris yra maždaug lygus ar net aukštesnis už kaimynų atraminę sienutę - tas tarpas yra toks sudėtingesnis iššūkis sklype, bus įdomu pažiūrėti ką sugalvos architektai.

Žemės plėtros atliktu darbu esu patenkintas ir tikrai rekomenduoju, jeigu Jums reikia topografinės nuotraukos!

Topografinė nuotrauka mums kainavo 180 Eur.


2018 m. vasario 26 d., pirmadienis

Architektai

Pradžioje daug skaitėme, domėjomės individualaus namo statybomis, lankėm seminarus ir parodas – visa tai veikė mūsų vaizduotę ir formavo mūsų supratimą apie tai, kokį namą statysime. Kai jau vaizduotės nepakako ir perėjom prie bandymo suskaitmeninti savo vaizduotę, supratome, kad laikas užsisakyti architektūros projektą. Visų pirma, tai kiek galima tempti – žinių kiekis neišsemiamas, jeigu tik skaitytume, tai niekada taip ir nepasistatytume to namo. Antra - juk už tai ir moki pinigus, kad braižytų architektas. Apsisprendę, kad jau laikas užsisakyti architektūros projektą, radom dar vieną būdą kaip „patempti gumą“ - sudėliojome savo pirminę viziją, kad ir kiti suprastų ko mes norime. Ir jau turėdami tą pirminę viziją pradėjome paieškas.

Paieškos prasidėjo nuo to, kad apgalvojome ar savo socialiniame rate turime architektų. Ir nors mūsų pažįstamų/draugų/giminaičių tarpe yra ne vienas ir ne du architektai - vis dėl to nusprendėme palikti tarpusavio socialinį statusą tokį, koks jis yra dabar, o ne konvertuoti į „klientas/užsakovas“ - daug smagiau, kai gali nueiti pas jį draugiškai pasikonsultuoti. Dėl tokio mūsų požiūrio perėjome prie kito architektų paieškos būdo – t. y. paprastojo – internete susirandi architektų puslapius, peržiūri jų darbus ir jeigu patinka tai, ką matai – siunti standartinę savo užklausą su vizijos prisegtuku.


Užbėgant klausimui „o kodėl ne tipinis projektas?“ už akių – nes visų pirma neradome tokio, kuris mus tenkintų be didesnių korekcijų, antra - nes šlaitas ir tipinių projektų pritaikytų šlaitiniam sklypui yra smarkiai mažiau, na ir trečia – nes kiek teko girdėti, tai jeigu reikia didesnių pakeitimų tipiniam projektui, tai kainuoja tiek pat, kiek užsisakyti projektą „nuo nulio“.



Taigi, internete radome 28 architektų (biurų) puslapius, juos visus peržiūrėjome ir pasilikome sąraše tik tuos, kurių darbai mums patiko – taip sąraše liko 20 architektų. Antrasis kriterijus buvo lokacija – atmetėme visus, kurie yra ne iš Vilniaus, nes taip tiesiog patogiau. Trečiasis žingsnis - „antras žvilgsnis“ - t. y. dar kartą peržiūrėjome savo komentarus apie kiekvieną patikusį projektą/architektų biurą ir pasilikome tik tuos, kur daugiau mažiau tikrai viskas patinka. Na ir galų gale likome su 11 architektų sąrašu, kuriems ir išsiuntėme užklausą. Iš tų 11 atrašė tik 8, o iš tų atrašiusių su 7-niais susitikome gyvai aptarti mūsų projekto.


Šiek tiek nukrypstant ir kalbant apie komunikaciją,  2015 metais Audrius iš „Rekonstruoju Sodybąrašė:
„Kaip bebūtų keista, tačiau bendravimas tokiu būdu (El. paštu – Gamtos Kampelio pastaba) turbūt Lietuvoje dar nėra visiems įprastas dalykas - ne visi atrašė, kiti tiesiog paprašė paskambinti, treti atrašė po keletą žodžių... Trumpai tariant, komunikacija su potencialiu klientu yra sritis, kurioje nemaža dalis paslaugas siūlančių įmonių ar asmenų (šiuo atveju architektų, bet su tuo esu susidūręs ir kitose srityse) tikrai turi daug erdvės tobulėjimui... O pirmas įspūdis gali būti lengvai sugadinamas kad ir elementariu elektroniniu laišku.“
Tai situacija praėjus keletui metų, atrodo, kad nepasikeitė - buvo tokių, kurie sugebėjo atrašyti el. paštu ir pasiūlė susitikti detalesniam aptarimui, buvo tokių, kurie paprašė tel. numerio, nes jiems taip patogiau aptarti reikalus, na ir buvo tokių, kurie tiesiog atrašė "susitikime aptarti". Taip kad praėjus keletui metų vis dar yra vietos tobulėjimui komunikacijos su potencialiu klientu srityje.

Grįžtame prie architektų paieškų – pateikiu sąrašėlį architektų, kuriems siunčiau vienodą užklausą į kurią jie sugebėjo atrašyti. Šalia architektų kompanijos pavadinimo nuoroda į mums patikusius jų darytus projektus, jeigu tokių buvo arba puslapis turėjo galimybę pateikti nuorodą į konkretų projektą, ir mažas komentaras, kurį pasirašėme dar prieš siųsdami užklausą:
  • MK Projektai, keistas puslapio adresas, tačiau turi šlaitinių projektų patirties, kiti projektai tikrai gražūs, įdomūs ir pastebimi, tačiau konkretaus projekto neišskirtume.
  • GetHouse, atrodo orientuojasi į „žalius namus“, bendra stilistika visai patiko, bet vėlgi konkretaus projekto neišskirtume.
  • Laukinis Namas (alternatyvus puslapis Arch Ritmas), šiems sunkiau sekasi bendrauti el. paštu, tačiau įdomi filosofija, natūralių medžiagų naudojimas, etc.
  • Arch L.A.B: m11, ne visai atitinka norus, bet turi pripažinimą, gražiai save pristato, publikuoja straipsnius, laimėjo konkursus.
  • Kruna, architekto puslapis ArchisMart, neaišku kur, bet dirba išskirtinai tik su šiaudiniais namais. Architektas dirba ne tik su šiaudiniais namais, o tai yra privalumas, nes turi ir “tradicinės” ir “natūralios” architektūros projektavimo patirties. Graži, moderni stilistika, yra tikrai įdomių darbų, pvz dengtas visas (stogas ir sienos) molinėmis čerpėmis.
  • Voverės Namai, arba Idola, arba Empa, tokie labiau standartiniai projektai, t.y. kartotiniai , bet turi pasyvaus namo sertifikatą, skatina jaunus specialistus, patys užsiima ir statybomis „iki rakto“, turi ir ne pelno siekiančią įmonę, todėl gali pasiūlyti viską (projektavimą, statybą) "be PVM".

Po visų susitikimų reikėjo apsispręsti kas gi tą mūsų namą projektuos. Kainos svyravo nuo maždaug 5000 Eur iki 7500 Eur, aišku, buvo ir tokių, kurie į kainą įskaičiavo vėdinimo projektą ar dar kažką papildomo, bet iš esmės, tai kainos panašios. Vis dėl to renkantis architektą namo statybai kaina nėra svarbiausias aspektas – svarbiausia, kad sutaptų architekto ir jūsų vizijos ir supratimas, kokio namo jums reikia, kaip 2014 metais Julija iš „Namai gyvenimuipastebėjo:
„Taigi pirmas ir manau pats svarbiausias reikalas yra surasti tinkamą architektą. Tokį, kuris suprastų ko mes norime ir žinotų kaip tai įgyvendinti. Tokį, su kuriuo galima būtų lanksčiai bendradarbiauti ir rasti bendrą kalbą.“

Prisipažinsiu, buvo sunku apsispręsti, kuris čia tinkamas architektas, nes dvi architektų kompanijos paliko lygiavertį įspūdį – tai „Voverės namai“ ir „Kubinis metras“. Tačiau apsispręsti reikėjo..


Tad galų galę apsisprendę, 2017 metų Birželio mėnesį pasirašėme projektavimo sutartį su architektūros studija „Kubinis metras“!  

Aš tikiuosi jie nesupyks dėl confeti prie jų logotipo :)


Užsisakius projektavimą, kaip ir „Dzūkiška pirkiarašė, kažkaip palengvėjo – nuo pečių nuslinko atsakomybė ir iki pirmo projektinio pasiūlymo buvo galima pailsėti nuo informacijos apie individualių namų statybą. Be to, pagaliau perėjome nuo vaizduotės ir „gumos tempimo“ prie realių darbų – architektai teikė pasiūlymus, mes rašėme pastabas ir t.t. - bet apie tai – kitą kartą.

Keletas, vienaip ar kitaip, mums patikusių „Kubinio metro“ projektų, kuriuos buvome įtraukę į prisegtuką kaip pavyzdžius:


Miško namas - mums patiko, kad namo forma yra kiek pasvirusi L raidė. Nuoroda į projektą.

Namas Smėlynės soduose - mums patiko idėja, kad vieno aukšto namo plokščias stogas gali tapti žavia terasa. Nuoroda į projektą.

Namas ekranas - mums patiko terasos sprendinys - terasa kaip vienalytė namo dalis su įdomia pakalimo forma. Nuoroda į projektą. Nuoroda į projektą su panašiu sprendiniu.
Daugiau mūsų architektų individualių namų projektų rasite čia.

Pilnas namo projektas su statybų leidimo gavimu ir konstrukciniu projektu mums kainavo 6200 EUR (su PVM), kam įdomu smulkiau:

Architektūros projektas
  • Projektiniai pasiūlymai (PP)
  • Sklypo plano dalis (SP)
  • Architektūrinė dalis (SA)
  • Bendroji dalis (BD)
  • Projekto valdymas (PV)
  • Architektūrinės dalies Techninis darbo projektas (ATDP)
  • Statybos leidimo gavimas (SLD)
  • Trimatis BIM modelis, 3D vizualizacijos

Konstrukcijų projektas
  • Konstrukcijų Techninis darbo projektas (KTDP)

Bet manau daug įdomiau kas į tai neįeina ir ką reikia užsisakyti papildomai projektavimo stadijoje:
  • Energetinio efektyvumo vertinimas (EEV)
  • Topografinė nuotrauka
  • Grunto tyrimai
  • Lauko vandentiekio-nuotekų tinklų dalis (LVN)
  • Projekto derinimas su Kultūros paveldo departamentu (KPD) – privaloma, jeigu jūsų sklypas patenka į kultūros paveldo teritoriją (pasitikrinti galite Registrų Centro žemėlapyje uždėję varnelę „Kultūros paveldo teritorijos“)
  • Mokestis už statybos leidimą
  • Sąmatos skaičiavimas – neprivaloma, bet naudinga pasitikrinti

Projektas yra kaip kūdikis - nešiojate, brandinate, kol galų gale pasaulį išvysta statybos leidimas. Tik išnešiojimo laikas kitoks - nepergyvenkite, jeigu tai trunka ilgiau, nei jūsų pažįstamam, bet taip pat ir nepersistenkite, nes kaip ir kūdikiui, taip ir projektui gimti yra savas laikas. Mes su architektais dirbame jau beveik 10 mėnesių ir iš esmės esame jais patenkinti - bendrauja, reaguoja ir viską padaro profesionaliai! :).

Ką vis dėl to daryčiau kitaip, jeigu vėl tektų užsakinėti architektus – neičiau į tiek daug pirminių susitikimų pasirinkimo etape, tai atima baisiai daug laiko. Geriau paieškočiau kuo pakeisti susitikimą, pavyzdžiui, duočiau kūrybinę užduotį pirmosios užklausos metu - paprašyčiau atsiųsti paveikslėlius, nuotraukas ar pavyzdžius iš interneto, kurie jiems asocijuojasi su ta mano užklausa, kurią atsiunčiau. Tiesiog pagalvokite, kas jums padėtų suvokti ar jūsų ir architektų požiūriai ir skoniai sutampa, ir ar išties verta eiti į tą susitikimą.

Na, o mes jau pasirinkę mums tinkamus architektus laukėme pirmojo pasiūlymo, kaip ten tas namas atrodys..

Šiam kartui tiek :)

2018 m. vasario 17 d., šeštadienis

Ką gi mes statysime arba vizija

<a href="https://www.freepik.com/free-vector/hand-drawn-idea-concept_829848.htm">Designed by Freepik</a>


Praeitame įraše pasakojau, kad reikia atlikti namų darbus ir išsigryninti tai, ko jūs norite iš namo, tad dabar papasakosiu, kaip atrodo mūsų vizija ir ką mes ten statysime.

Galvojau, kad šis įrašas liesis lengvai, kadangi viziją susidarę ir susirašę buvome dar prieš ieškant architektų,t.y. beveik prieš metus, tačiau kadangi vizija su laiku keitėsi ir evoliucionavo, tad ne visai taip paprasta rašyti apie tai, kaip buvo pradžioje. Bet vis dėl to bandau trumpai aprašyti, nes manau bus įdomu pažiūrėti, kaip keičiasi mintys ir idėjos nuo projektavimo pradžios iki realiai pastatyto namo.

Nusipirkus sklypą namo vizija kažkaip natūraliai išryškėjo. O išryškėjo, kad tai bus dviejų aukštų (vienas gyvenamas, kitas techninis/garažas) ir dalins sklypą į du lygius, tai dėl šlaito ypatumų – vienas bus gyvenamasis, o kitas paradinis.

Prasidėjo viskas nuo to, kad susirašėme kokių patalpų mes norime, viskas tikriausiai gana standartiška (miegamieji, vonios kambariai ir t.t.), išskyrus kelias rečiau sutinkamas patalpas – svečių kambarį, kuris tikrai nėra būtinas, skalbyklą – tiesiog IKEA parduotuvėje pamatėme, kad gali būti ir tokia patalpa ir tai visai mums patiko, virtuvės sandėliukas – čia pas draugus nužiūrėjom mintį ir taip pat pasirodė visai naudinga patalpa visokių virtuvės rakandų laikymui bei darbo kambarys – kartais tenka padirbti ir iš namų, tad norisi, kad būtų tam skirta vieta.

Po to sekė išplanavimo niuansai, pavyzdžiui kad virtuvė, valgomasis ir svetainė yra bendroje erdvėje – esame gyvenę kur virtuvė kartu ir kur atskirai – man tinka abu variantai, tai palikau spręsti žmonai, na o ji norėjo, kad šios patalpos būtų kartu, nes jai taip patogiau - kad gaminantis valgį žmogus nesijaustų ištremtas į virtuvę. Vis tik valgomasis nuo svetainės gali būti interjeriškai atskirtas, pvz akvariumas, knygų lentyna ar pnš. Vaikų kambariai neturi bendrų sienų su tėvų miegamuoju – šitą mintį parsinešiau iš seminaro ir ją pasiskolinau, nes ji man patiko – vaikams nebūtina girdėti kuo vakarais užsiima tėvai ir atvirkščiai. Vaikų kambariai turėtų turėti pietvakarių – vakarų langus, tai dar viena mintis iš seminaro, nes dažniausiai vaikai savo kambariuose būna antroje dienos pusėje. O Tėvams smagu atsikelti su rytine saule.

Energetiniu požiūriu įtakos padarė “pasyvistai”, tad namas turėtų atitikti A++/PassivHaus standartus (ar artėti prie jų). Klausite, kodėl tiesiog neimu minimalių, dabar jau A+ klasės reikalavimų? Nes manau, kad reikia žiūrėti į ateitį tiek ekonomine, tiek ekologine prasme. Ekonomine – nes manau, kad aukštesnės energetinės klasės namo vertė bus didesnė po X metų, negu tokio pačio bet mažesnės energetinės klasės, na ir ekologiniu – nes gamtos požiūriu energetiškai efektyvesnis namas yra ekologiškesnis, kadangi išvaisto mažiau energijos ir neskleidžia daugiau nei reikia CO2. Taip pat prie energetinių dalykų yra ir rekuperatorius – nes dabar bute varstyti langus tikrai atsibodo. Šiaip turbūt neminėčiau jo kaip kažkokio neįprasto dalyko, nes man atrodo, kad tai savaime suprantamas energetiškai efektyvaus namo komponentas, bet pasirodo, kad dar yra vengiančių šio aparato. Taip pat prie rekuperatoriaus atrodo visai nieko būtų žemės šilumokaitis, bet tai dar neįrėžta akmenyje. Šildymas bus paremtas šilumos siurbliu, greičiausiai oras-vanduo, nes malkų ar granulių tampyti nesinori, beto kaminas neatrodo labai energetiškai efektyvus sprendimas. Na ir vyšnia ant torto – saulės moduliai elektrai gaminti, čia toks priedas, kur jeigu pasiseks, tai imsim.


Taip sutapo, kad gimus pirmam vaikui pažiūrėjau National Geographic filmą “Before the Flood” ir tai privertė susimąstyti apie tai, kokį pasaulį paliksiu savo vaikams ir anūkams, o tai privertė atkreipti dėmesį net tik į energetiškai efektyvius namus, bet ir į šiaudistų namus. Šiaudai, kaip statybos medžiaga sužavėjo savo gausybe privalumų, tokių kaip šiluminė varža, anti-alergiškumas, natūralumas, vietinė žaliava, lenga statyba ūkio būdu ir t.t.. Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių, tad tema plėtėsi nuo šiaudų iki namo ekologijos ir žmogaus psichologinio jausmo gyvenant jame klausimus. Taigi, taip išsiplėčiau šia tema, kad  užsinorėjau ir molinės aslos, lietaus vandens panaudojimo ir t.t. Čia galima bus kitą kartą prasiplėsti.

Konstruktyvo požiūriu galvojau, kad šiuolaikiniam pasyviam namui mūrinių
sienų nelabai reikia – tik storina sieną ir užtenka karkaso užpildyto šiltalu, be to, moderni šiaudinė statyba pagrinde taip ir atrodo – medinis karkasas užpildytas suslėgtomis šiaudų kitkomis ir nutinkuotas moliniu tinku. Taip pat norėjome atviro konstruktyvo viduje, kaip interjero elemento, o medinis konstruktyvas tam puikiai tiko – dvigubas karkasas, kurio viena pusė matoma viduje.

Galvojant apie rūsio/cokolio apdailą kažkaip vaizduotėje labai prilipo gabionas kaip išorės apdaila. Tačiau tai nėra labai plačiai naudojama pasaulyje, o Lietuvoje išvis neteko matyti, tad buvo labai įdomu. Tačiau kadangi tuo metu, kai apie tai galvojau, nežinojau dar apie pirmojo aukšto apdailą – nežinojau ar derės, tad tai iki šiol liko atviru klausimu.



Statau sodybą projekte mane labai sužavėjo prie terasos esantis gėlynėlis, sukuriantis tokį jaukumo jausmą terasoje, tad mintį bandysime nusižiūrėti ir galvojame kažką panašaus pritaikyti ir savo terasai.

Galų gale visa tai sudėliojome į tokį dokumentą ir ėjome ieškoti architektų..

2017 m. gruodžio 25 d., pirmadienis

Pasiruošimas projektavimui arba vizijos formavimas


Vis tik ruduo nebuvo toks dėkingas kaip galvojau ir nepaliejo įrašų taip dažnai, kaip lijo. Spėjo jau ir žiema ateiti, o ta proga grįžtu su nauju įrašu apie tai, kaip pradėjo formuotis mūsų namo vizija.





Kai paaiškėjo, kokį sklypą pirksime, puoliau skaityti ir domėtis apie namų statybą. Taip nutiko, kadangi iki tol, kol radome sklypą, iš tiesų nežinojome atsakymo į klausimą “namas ar butas?”. Todėl patarčiau apsispręsti ar norite namo ir kurti savo namo viziją bei domėtis apie jo statybas dar prieš pradedant ieškoti sklypo. Susirinkus informaciją iš anksto ir turint viziją ne tik bus lengviau ieškoti sklypo ar sutaupysite brangaus laiko, bet taip pat ir pinigų. Jūs žinosite kokių sklypo parametrų jums reikia, pvz sklypo dydis, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, vieta ir t.t., taip pat nuvažiavę apžiūrėti sklypo jau galėsite įsivaizduoti kur galėtų stovėti namas ir ką matysite pro langus, įsivertinsite ar jums užteks turimų (ar tų kuriuos galite gauti) pinigų.


Nors daugelyje vietų figūruoja supermama forumai, tačiau aš jų taip ir nepaliečiau, pradėjau nuo Google paieškos, kuri mane nuvedė prie lietuviškų tinklaraščių apie statybas. Ačiū Jiems, kad rašo ir įkvepia kitus, tokius kaip mes, statyti savo namus. Juose galima ne tik sužinoti visokių smulkmenų apie statybų procesą, visokių problemų ir įvairių sprendimų būdų, tačiau ir bendros informacijos, kuri padeda apsispręsti kokį namą norėsite statyti ir kokio sklypo Jums reikia.
Mums didžiausią įtaką padarė keletas tinklaraščių. Visų pirma, tai Statau Sodybą ir Namukas – šie buvo labiausiai įkvėpė statyti savo namą. VVnamas, Bangų namas ir kiti pasyvistai – padėjo aiškintis pasyvaus namo koncepciją ir privertė giliau pažvelgti į visokias technines detales, jų dėka daugiau svarbos atsiranda namo šiltinimui ir sandarumui. Šiaudų namai, šiaudinė troba ir šiaudinė sodyba atkreipė dėmesį į šiaudus ir ekologiją/natūralumą, bei paprastą būdą kaip ūkio būdu pasistatyti šiltą namą.


Be tinklaraščių nepraleisdavome progos apsilankyti kokiame nors seminare ar paskaitoje, parodoje. Iš to, ką aplankėme, galiu rekomenduoti LNTPA organizuojamą būsto mugę, ten galima išgirsti įdomių įžvalgų apie būsto rinką bei nemokamai pasinaudoti nemokamu pusvalandžiu su pasirinktu interjero dizaineriu. Nors tai ir nėra pakankamas laiko kiekis ir turbūt daugiau reklama patiems dizaineriams, tačiau jeigu eisite pasiruošę ir tinkamai išnaudosite laiką, tai naudos tikrai turėsite.
Taip pat teko apsilankyti Statybų Studijos organizuojamame seminare “Sėkminga namo statyba: kaip išvengti klaidų”. Į seminarą nuėjau nekeldamas jokių lūkesčių, nes galvojau kad jau viską iš tinklaraščių sužinojau, tačiau mane šis seminaras nustebino, nes ten tikrai pasisėmiau žinių, kurių tinklaraščiuose dar negirdėjau aptarinėjant. Pavyzdžiui, apie tai kodėl būtent tokio ploto turi būti vienas ar kitas kambarys, kodėl reikėtų vienaip ar kitaip išdėstyti patalpas ir t.t. ir pnš. Nors tai gal atrodo kaip reklama, tačiau jų paslaugomis kol kas neteko pasinaudoti ir niekaip su jais nesu susijęs, tačiau planuoju, nes seminaras man tikrai patiko ir rekomenduoju į jį nuvykti ir jums!



Ne kartą pagelbėjo IKEA, nes ten labai patogu užeiti į jau sudėliotus kambarius kad pasitikrinti ar vaizduotė atitinka realybę. Tarkime plane matote, kad kambarys 16 kvadratų, vieniems atrodo daug, kitiems mažai, o realybėje gelbsti IKEA, nes galite pamatyti kokio tipo ir kiek baldų telpa, kiek lieka vietos apsisukti. Arba, pavyzdžiui, galite pasinagrinėti U, L ar I formos virtuves, su salele ar be jos, galite ateiti ir pasimatuoti virtuvės stalviršio ilgį ir žinosite ar jums toks variantas per mažas, per didelis, o gal pats pats ir t.t. ir pnš. Tačiau reikia būti atidiems ir neužkibti ant to, kad vienur ar kitur trūksta sienos (todėl, kad jos nėra, jūs galite matyti visą vaizdą bei užeiti), tad dairydamiesi ar matuodamiesi įsivertinkite ir tai!



Draugai, pažįstami ir giminaičiai gyvenantys nuosavuose namuose taip pat yra tikra lobis, kurį reikia išnaudoti. Eikite, klauskite, matuokite, konspektuokite kas patiko, o kas ne, paprašykite planų/brėžinių, pasilyginkite. Pavyzdžiui, yra manančių (pagrinde tai žmonės neturintys namų, bent jau mūsų atveju), kad 6 metrų pločio garažas yra per siauras ir dviejų automobilių durelės daužysis tarpusavyje, tačiau praktiškai nuvykus pas draugus, kurių garažo plotis 5.8 m (ir jie ten stato automobilius, o ne laiko daiktus), pamatai, kad atstumas puikus ir pakankamas, dar paklausi ar tikrai neplatintų ir prašau – turite praktinės informacijos apie tai, kad 6 metrų pločio garažas yra normaliai. Žinoma, viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus/šeimos individualių poreikių ir kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam, todėl geriausia viską tikrintis su panašiais žmonėmis, t.y. jeigu jūsų šeima važinėja dviem dideliais “džipais” (SUV), tai neikite pas draugus, kurie važinėja su smart’ais klausti patarimo dėl garažo, nes po to gailėsitės.


Dar vienas, bet turbūt rečiau naudojamas informacijos šaltinis yra parduodami namai. Kartais gali nutikti taip, kad tiesiog pažįstamų rate nėra žmonių su tam tikru sprendimu, apie kurį skaitėte internete, ar sugalvojote patys – čia į pagalbą galite pabandyti pasitelkti parduodamus namus. Galite apsimesti pirkėju, arba galite paskambinti ir pasakyti, kad jūs tiesiog norite pasidomėti tuo parduodamu namu – veikia abu variantai, bet priklauso nuo kiekvieno objekto pardavėjo, kurį jums teks taikyti. Pavyzdžiui, mes neturime draugų ar pažįstamų, kurie gyventų šiaudiniuose namuose, tad vykome vieno parduodamo namo Kaune apžiūrėti, kaip vis dėl to tai atrodo realybėje, o ne internete. Kitas pavyzdys – neturiu draugų ar pažįstamų su stikline terasa, buvo įdomu kaip ten su jos priežiūra – vėlgi, susiradome parduodamą namą su tokia terasa ir nuvykę sužinojome apie jos priežiūrą. Ar galima buvo pasielgti paprasčiau? Nežinau – nes klausti gamintojų atrodo šališka.



Iš esmės visą surinktą informaciją turite perleisti per savo vidinius filtrus ir pasirinkti tai, kas jums atrodo labiausiai prie širdies, tai kas labiausiai atitinka jūsų poreikius, nes visa informacija apie namų statybą, kurią rasite, yra visiškai individualizuota ir tinkanti tik tam konkrečiam atvejui. Bet kuriam kitam atvejui tą informaciją reikia tikrinti ir žiūrėti tinka ji, ar ne, čia nėra vienos konkrečios tiesos ar teisybės. Tą turbūt galima iliustruoti keliais pavyzdžiais. Pirmasis apie pažįstamą, kuris iki šiol turi nuoskaudą, kad tėvai pasistatė namą ir su visa šeima ten išsikraustė. Kadangi namas buvo užmiestyje, tai paauglystėje ir studijų metu kelionė į/iš namų buvo kančia ir dėl šios patirties jis gyvena bute šalia miesto centro ir neplanuoja gyventi name. Antrasis, kurį sužinojau iš vieno architekto apie tai, kodėl žmonės paverčia garažus sandėliukais – tam yra kelios priežastys. Pirma – projektuodami namą jie nenusimato pagalbinių patalpų, o antra – netinkamai suplanuoja patekimą iš garažo į gyvenamąsias patalpas, dėl ko po to atsiranda išmetamųjų dujų kvapas namuose. Bet vėlgi – jeigu važinėsite elektromobiliu, tai jums negalioja, o gal turėsite rekuperaciją, kuri galbūt padės išvengti šios problemos (galbūt, nes yra sakančių, kad nepadeda, kaip yra iš tiesų – nežinau).


Taigi, naudojantis visais paminėtais šaltiniais bei Google paieška temos praplėtimui, formavome savo vizija bei supratimą, kokio namo mes norime. Sekančiu įrašu pabandysiu papasakoti tą viziją - ką gi mes tame sklype įsivaizduojame statyti.







P.S. Nors šiandien daugumos statytojų tinklaraščių galima rasti estatytojai.lt puslapyje, tačiau norisi paminėti visus, kuriuos skaičiau, kadangi minėtame puslapyje yra tikrai ne visi.. Ačiū Jums, tinklaraštininkai, kad įkvepiate statytis savo namus!
Visus mano skaitytus tinklarašačius galima rasti čia.

P.P.S. Gražių ir linksmų švenčių!

2017 m. lapkričio 1 d., trečiadienis

Sklypas

Sveiki,

nors ir vėl užtrukau, tačiau tęsiu savo pažadą, kurį daviau praeitame įraše ir šį kartą pasakoju apie sklypą.
Kaip jau minėjau, su sklypo paieškomis užtrukome trejus metus. Kodėl taip ilgai? Nes įsivertinus šeimos poreikius tikrai gana smarkiai susiaurėjo paieškų ratas. Tad mūsų akiratyje pasirodžius šiam sklypui Markučiuose, ilgai nelaukę susitarėme su NT agentu jį apžiūrėti.
Atvykę į vietą pamatėme apleistą, vijokliais ir medžiais apžėlusį sklypą ir tai mus sužavėjo. Žinoma, įtakos turėjo ir kiti faktoriai, tokie kaip - puiki orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, (netaisyklingo) stačiakampio forma, ryškus šlaitas, miesto komunikacijos bei žavūs kaimynai. Tad 2016 metų spalį tapome 8.9 arų sklypo Markučiuose žemvaldžiais.

Sklypo planas. Maždaug ten kur dvejetukas gatvė susiaurėja iki tiek, kad praeina tik žmogus.

Nusipirkę sklypą, visų pirma, jį išsikuopėme – pašalinome medžius, kurie augo menamoje namo užstatymo zonoje, išvežėme žmonių paliktas šiukšles. Taigi, šiuo metu sklype džiunglių nebėra ir jis šiuo metu atrodo skurdžiai. Deja, bet nuotraukų prieš tvarkymą taip ir nepasidarėme, tad visos nuotraukos, kurias matote yra šio rudens. Šiandien sklype likę tik trys senos obelys ir du klevai. Norėtųsi, kad šie medžiai neaugtų ten, kur jie dabar auga, tačiau jie seni dideli ir gražūs, tad kol kas nesame iki galo nusprendę ar paliksim juos, ar sodinsim naujus kitoje vietoje. 

Sklypas iš bepiločio skrydžio, matosi, kad liko tik trys obelys ir du klevai. Nuo T formos sankryžos iki ten kur stovi automobilis - 5 metrų aukščio skirtumas.

Įvažiavimas į sklypą - šiaurinėje pusėje. Į jį patenkama iš tokios siaurėjančios gatvės, kuri už mūsų sklypo ribos taip susiaurėja, kad praeiti gali tik žmogus - tai buvo vienas iš privalumų perkant sklypą – artimiausioje ateityje tranzitinio eismo čia nebus.


Sklypas iš šiaurės į pietus. Nuo čia iki klevo kairėje - 8 metrų skirtumas.


Rytuose – vienas senbuvis kaimynas, kuris kiekvieną kartą atvažiavus į sklypą, atrodo, kad prisimena mane, tačiau visada pasakoja tą pačią istoriją. O istorija tokia, kad jis Markučiuose gimęs augęs ir jau apie 60 metų čia gyvena. Mokėsi buvusiame internate, kuris buvo įsikūręs Markučių dvaro sodybos pastate, o dabar gyvena buvusioje internato valgykloje. Beje, šis buvęs internatas, arba kitaip - Markučių dvaro sodyba, yra netiesioginiai mūsų kaimynai - palipėję aukščiau rytuose galime matyti šį kultūros paveldą.

Štai čia yra Markučių dvaro sodyba, kurioje buvo internatas, o dabar - daugiabutis.

Pietuose sklypas ribojasi su valstybine žeme iš kurios patenkama į Pavilnių regioninio parko mišką, bei su kito kaimyno sklypu. Kol kas, atrodo, kad ši valstybinė žemė laisva ir niekam neišnuomota oficialiai, o realybėje Makučių dvaro sodybos gyventojai čia įsikūrę savo daržus.

Šitaip atrodo valstybinė žemė pietų pusėje. Daržai po truputį nyksta - mums pradėjus tvarkytis sklypą, daugiabučio gyventojai pašalino čia stovėjusį stalą ir nebedirba čia buvusių daržų.

Vakaruose sklypas ribojasi su nauju dvibučiu – dvi draugiškos daugiavaikės šeimos. Beje, ruošdamas Markučių apžvalgą pastebėjau, kad dažniausiai nauji namai šiame rajone susigrupavę po 3, tad mūsiškis bus tas trečias namas prie šių dviejų ir papildys rajono tendencijas.

Dabartinis vaizdas į pietvakarius maždaug pro būsimos svetainės langą. Ši vieta maždaug 4-5 metrais aukščiau kaimynų kiemo vakaruose.

Sklypas per visą savo ilgį iš šiaurės-vakarų į pietryčius pakyla net 8 metrus, tad šlaitas tikrai ryškus. Dvibučio gyventojai taip pat planavo pirkti šį sklypą, kadangi jų padalintas į dvi dalis ir žemės ploto dalis tenkanti vienam namui nedidelė, tačiau minties atsisakė, nes nukasti kalną ir statyti „Berlyno sieną“ būtų brangus malonumas. Beje, jie taip pat įsivaizdavo, kad mes nukasinėsime šlaitą ir statysime „Berlyno sieną“, t. y. susilyginsime savo žemės lygį su jų – taip nebus, nes mums šlaitas yra būtent tai ką pirkome ir ką planuojame vienaip ar kitaip išnaudoti – bet apie tai kitą kartą.

Pavyko rasti vieną fotografiją, kaip atrodė sklypas 2016 metų rugpjūtį - dar prieš perkant.




2017 m. spalio 7 d., šeštadienis

Kaimiškieji Markučiai




Sveiki, skaitytojai,

tikiuosi smagiai praleidote vasarą! Buvau šiek tiek apleidęs šį tinklaraštį - paskutinis įrašas išvydo pasaulį prieš daugiau nei mėnesį, tačiau noras pagaliau įtraukti fotografijas privertė šiek tiek atidėti rašymą. Tikiuosi rudeninis oras leis man rašyti dažniau, o Jums bus daugiau laiko skaityti - ruduo ir žiema yra idealus laikas ruoštis statyboms ar projektavimui.

Praeitame įraše pasakojau, kaip rinkomės mus sužavėjusį sklypą ir kad užtrukome net apie trejus metus, kol jį radome. Šiuo įrašu noriu papasakoti kokiame Vilniaus mikrorajone mes tą gamtos kampelį radome.


Markučių panorama žiūrint iš Paupio
Markučių panorama žiūrint iš Paupio


Kaip antraštė išduoda - mus sužavėjęs sklypas yra Markučiuose - tai toks Vilniaus miesto mikrorajonas, esantis į pietryčius nuo miesto centro ir priklausantis Rasų seniūnijai. Galima manyti, kad Markučių istorija prasideda ~1495 m., kuomet Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Markučių apylinkių žemes padovanojo savo žmonai Elenai, kuri čia pasistatė, deja, bet neišlikusius, karališkus vasaros rūmus. Po kunigaikščio mirties, valdos keitė šeimininkus, kol beveik dviems amžiams apsistojo ties Chodkevičiais. Grafas Kristupas Chodkevičius buvo perstatęs rūmus, kurių fragmentus archeologams 2008-2009 m. yra pavykę aptikti. Būtent po karo su Maskva, kuomet rūmai buvo sugriauti, Markučiai tapo eiliniu palivarku - ūkinės paskirties vietove. Šiame laikotarpyje, tarp dvaro sugriovimo ir perdavimo Vilniaus iždininkui, 1712 m. pirmą kartą paminėtas pavadinimas Markučiai (Markucie), kuris, pasak kalbininkų, galimai kilo nuo čia gyvenusių valstiečių vardų ar pavardžių panašiu sąskambiu. Vėliau valdos vėl kelis kartus keitė šeimininkus, kol 1867 m. prasidėjo tiesiogiai su Puškinų gimine susijusi era.

Markučių panorama virš sklypo
Markučių panorama pakilus bepiločiu orlaiviu virš sklypo


Šis mikrorajonas iš esmės panašus į laike sustojusį kaimą - tokia naujakurių pamiršta (o gal tiesiog dar neatrasta) teritorija kuri vis dar laukia savo renesanso. Dėl ryškaus Vilnios slėnio šlaito, urbanizacijai ji sunkiai paklūsta - šiek tiek naujinasi, tačiau palyginus su kitomis Vilniaus miesto gyvenvietėmis labai lėtai. Labai kontrastinga, turinti ne vieną pusę ir veidą, tačiau rami, draugiška ir turinti savo žavesio vieta.

Markučių panorama žiūrint nuo geležinkelio
Markučių panorama žiūrint nuo geležinkelio

Skirtingi žemėlapiai skirtingai vardina mikrorajonus - iš esmės Markučiai sudaryti iš Markučių ir Paplaujos, tik kad kai kur Paplauja išskiriama kaip atsiras mikrorajonas, o kai kur ji Markučių dalis. Jeigu teisingai suprantu, tai Paplaujos ir Markučių mikrorajonus skiria Manufaktūrų (arba Paplaujos – priklauso nuo žemėlapio) gatvė, o nuo Užupio šis rajonas atskirtas Drujos gatve. Pietuose rajonas apsiriboja Vilniaus-Naujosios Vilnios geležinkelio atkarpa.

Industrinė Markučių zona
Industrinė Markučių zona - Neste degalinė, Audėjas ir Markučių betono gamykla.

Teritoriją apribotą Drujos, Subačiaus ir Manufaktūrų (arba Paplaujos – priklauso nuo žemėlapio) gatvėmis, pavadinčiau tokia industrine rajono dalimi. Ši teritorija į rytus tęsiasi iki pat Vilnelės lanksto. Čia stūkso buvęs Audėjo pastatų kompleksas, vis dar veikianti Markučių betono gamykla, keletas jau apleistų teritorijų, auto mechanikų dirbtuvės, Neste degalinė, Maxima prekybos centras ir keli bendrabučiai. Audėjo kompleksas, įkurtas 1946 m., jau turėjo būti virtęs į Panoramos tipo prekybos ir verslo centrą, bei gyvenamųjų pastatų kompleksu, tačiau dėl vidinių akcininkų nesutarimų (gandai) pastatas stovi dalinai apleistas ir tik kartais ten įsikuria filmus filmuojantys žmonės. Mano žiniomis, Markučių betono gamykla taip pat turėtų virsti verslo ir gyvenamųjų pastatų kompleksu.

Kalvos ir slėniai
Kalvos gyventojams atveria nuostabias panoramas į miestą ar gamtą. Alaus gamyklos konversija jau prasidėjo.

Kitoje Subačiaus gatvės pusėje, yra tokia teritorija apribota Sukilėlių (arba P. Višinskio – priklauso nuo žemėlapio) ir Vilnelės gatvėmis, o pietuose baigiasi sulig geležinkelio atkarpa. Čia ir prasideda kaimiškieji Markučiai. Sunku pasakyti, kada tiksliai pradėjo formuotis šios teritorijos, kadangi dvaras pakeitė gana daug šeimininkų, tiksliai žinoma tik alaus fabriko pastatymo data - 1883 m., tai įvyko O. C. Epšteinui įsigijus dvarą. Alus šioje gamykloje buvo gaminamas iki 1914 m., kuomet bendrovei buvo uždrausta pardavinėti alų. Šiandien ši alaus gamykla virsta daugiabučių ir verslo pastatų kompleksu, įdomus jis tuo, kad jie negriauna išlikusių daryklos griuvėsių, bet įkomponuoja juos į modernų pastatą (jeigu kam įdomu - čia paspaudus galima pamatyti vizualizacijas).

Kmieliausko skulptūra, geležinkelis ir Markučiai
Kmieliausko skulptūra; romantiškasis geležinkelis ir kaimiškieji Markučiai


Šioje rajono dalyje visi keliai veda iki geležinkelio. Labai kalvota – viena gatvė kalva, o kita - dauba, vyrauja vien nuosavi namai (išskyrus vienišą daugiabutį kuris stovi P. Višinskio gatvėje). Kadangi tai kalvota vietovė, tai šioje rajono dalyje yra tokių vietų kur atsiveria fantastiškos panoramos - Vilniaus senamiestis, Pavilnių regioninis parkas, Markučių mikrorajonas ir netgi Televizijos bokštas... Ši teritorijos dalis yra šiokia tokia mišrainė naujos statybos ir praktiškai negyvenamų namų (kuriuose kažkas gyvena..). Čia galima rasti ir įdomių perlų - pavyzdžiui vieno namo kiemą puošia vietinio skulptoriaus Antano Kmieliausko skulptūra moteris - kadangi privatus kiemas neaptvertas tvora, tai galima visiems prašalaičiams pasigrožėti, taip pat galima pastebėti namą, kuris 2015 m. atkreipė į save dėmesį, kuomet ruošdamasis Vasario 16-tosios šventei namą nudažė Lietuviška trispalve. Tai yra rajono dalis su kuria susipažinome pirmiausiai ir ją mums parodė NT agentas.

Antroji dvaro sodyba; skulptoriaus laikrodis, kuris vienoje pusėje rodo 7-ias, kitoje 4-ias valandas ir simbolizuoja darbo dirbtuvėse pradžios ir pabaigos laiką; vienintelis tiltelis per Kaukysą; verslo g.; trečioji rajono dalis iš bepiločio orlaivio skrydžio.

Trečioji rajono dalis vakaruose prasideda nuo Kaukysos upelio, kuris išteka iš ribiškių kalvų ir įteka į Vilnios upę apie 4km nuo jos žiočių, rytuose pasibaigia ties Markučių bei Pavilnių regioniniu parkais, o pietuose riboja geležinkelis. Tai yra ta teritorija, kurią atradome jau atsisakę NT agento paslaugų. Šios valdos, tikriausiai, skaičiuoja savo istoriją nuo ~1920 m., kuomet Varvara (dvaro savininkė, Puškino sūnaus Grigorijaus žmona) jau po vyro mirties, kad išsilaikytų, pradėjo pardavinėti dvaro sklypus ir iki pat savo mirties 1935 m. pardavė 166 sklypus. Šiose valdose stūkso antroji dvaro sodyba, kuri atskilo tuomet, kai Varvara pradėjo pardavinėti žemes. Kadaise šis pastatas savo puošnumu nenusileido pagrindiniam dvarui, o juos tiesiogiai jungė didelis parkas. Šis statitys yra vienintelis išlikęs senųjų Markučių vilos tipo statinys ir gali būti, kad jis yra net senesnis už pagrindinį dvaro pastatą. Po pardavimo jis tapo vaikų prieglauda su bendrabučiu ir mokykla - čia mokėsi ir augo mūsų sklypo kaimynas. Šiuo metu pastatas tėra daugiabutis gyvenamasis namas.

Ši teritorija mus sužavėjo savo gamtos gausa ir gyventojais. Labai tvarkingi kiemai, apleistų beveik nėra, naujakurių ir senbuvių santykis maždaug 50/50, o tai rodo, kad ši rajono dalis naujinasi sparčiau. Būtent dėl to, kad tai labiau atsinaujinusi rajono dalis aš ją išskyriau kaip atskirą, nors iš principo ji kaip ir nesiskiria nuo prieš tai aprašytos kaimiškosios dalies. Iš dalies manau, kad tas skirtumas ryškesnis dėl to, kad šios dvaro žemės buvo parduotos vėliau, tad ir namai ne tokie seni. Ir tai tikrai jaučiama verslo g. kurią su žmona apžiūrėjome pirmiausiai ir po to nuspręndėme paskambinti skelbime nurodytu numeriu ir išsiaiškinti kur tas sklypas yra. Kad susidaryti šiokį tokį reljefo vaizdą – Verslo g. yra didelė kalva, o Kuprioniškių g. yra dauba/slėnis, tad verslo g. gyventojams pro langus atsiveria gražus Kuprioniškių g. slėnis, arba, jeigu langai į kitą pusę – Markučių ir Pavilnių regioninis parkai.

Literatūrinis A. Puškino muziejus ir Markučių parkas

Ir rajoną rytuose užbaigiantis akordas - tai Markučių parkas. Būtent šiame parke ir stovi buvę Markučių dvaras, dabar A. Puškino literatūrinis muziejus. Daug kartų statytas ir griautas dvaras dabartinį savo pavidalą įgijo 1867 m., kuomet tuometinis savininkas A. Melnikovas pagal architekto J. Lastovskio projektą pradėjo statytis vasarnamį, kuris buvo baigtas 1868 m. Šis vasarnamis 1948 m. tapo pirmuoju Vilniaus literatūriniu muziejumi. Apart muziejaus parke taip pat yra A. Puškino memorialinis biustas, bei koplyčia su kapinėmis, kur palaidoti Grigorijus ir Varvara puškinai.
Pats parkas yra labai graži ir įdomi teritorija, raguvos, ąžuolai ir tvenkiniai sukuria malonią atmosferą, ne šiaip sau čia kadaise buvo pirmoji Lietuvos kunigaikščių vasarvietė. Ateityje šis parkas turi potencijos būti dar vienu patraukliu miesto parku, kur šeimos galėtų aktyviai ir turiningai praleisti laiką, tačiau tam reikia investicijų. Parke ir dabar galima lankytis, tačiau pavasario ar rudens laikotarpiu rekomenduočiau tai daryti su botais, kadangi takeliai pažliunga ir virsta koše.

Markučių problemos
Bendrabučiai, traukiniai ir lėktuvai

Reikia pripažinti, kad Markučiai turi savų problemų, kurios trukdo rajonui pasiekti renesansą. Pagrindinės, mano nuomone, problemos, tai:
  • Daugiabučiai-bendrabučiai, kurių flora ir fauna nėra pati maloniausia ir subtiliausia kompanija. Tai nėra išskirtinai rajono problema - Markučiai ne vieninteliai turi gyventojų ankstų rytą perkančių alkoholį dideliais kiekiais. Vieną dieną ta situacija pasikeis, tačiau neaišku kada.
  • Neprižiūrėtos ir vis dar neasfaltuotos gatvės, nors šiais metais Subačiaus gatvės atkarpa vingiuojanti nuo Audėjo baldų komplekso iki A. Puškino muziejaus buvo atnaujinta – tai tik pagrindinė gatvė. Kitos, mažesnės, gatvelės, kuriomis gyventojai naudojasi kasdien pasiekti savo būstus yra neasfaltuotos (sena akmeninė danga arba žvyrkelis) ir kai tik nulyja tos gatvės pažliunga ir tampa sunkiai pravažiuojamos bei duobėtos. Gatves greideriuoja, tai kartas nuo karto jos tampa normaliomis gatvėmis (apart automobilių sukeliamų dulkių), tačiau tai vyksta tikrai ne po kiekvieno lietaus (nes tai tikrai būtų neekonomiška), tad gyventojams tenka kęsti tokį pažliugusį kelią. Kadangi naujakurių santykinai nedaug, tai jų nepakanka, kad išsiasfaltuoti gatvę patiems, o senieji gyventojai tam neturi lėšų arba nemato prasmės, arba tikisi kad kažkas kitas tai padarys už juos. 
  • Geležinkelis – rajonas ribojasi su geležinkeliu ir ten kartas nuo karto pravažiuoja traukinys. Ne taip jau ir garsiai, bent jau ~100-200 metrų atstumu to traukinio nebesigirdi. Naujakuriams, tai gali atrodyti kaip problema, tačiau patikėkit - taip nėra.
  • Lėktuvai – toks jau tas Vilniaus miestas, kad aerouostas yra visai čia pat, tai patogu, palyginus su kitais europos didmiesčiais, ir vardinama kaip vienas iš Vilniaus privalumų. Tačiau tai reiškia, kad lėktuvai leidžiasi virš namų ir tai vyksta būtent virš Markučių - gali matyti išleistą lėktuvo važiuoklę. Vėlgi, kažkam tai gali atrodyti nepatrauklu, tačiau mums tai ne problema, kadangi esame jau įpratę prie to – Antakalnio dalyje, kurioje gyvename šiuo metu, taip pat leidžiasi lėktuvai ir, palyginus su Markučiais, situacija Antakalnyje yra prastesnė, nes tie lėktuvai praskrenda ilgesnį atstumą, nei Markučiuose, tad garsas Antakalnyje užtrunka kur kas ilgiau. Be to, reikėtų nepamiršti, kad didžiąją dalį laiko praleidžiame namuose, kur jų visai nesigirdi, o lauke - tiesiog įpročio reikalas, po dienos jau pamiršti, kad lėktuvai egzistuoja.

Pavilnių regioninis parkas
Pavilnių regioninis parkas pasiekiamas ranka

Mums visus trūkumus nusvėrė privalumai - tas gamtos ir nuošalumo jausmas, kurį patiri šiame kaime, bei suvokimas, kad gyveni visai šalia miesto šurmulio, kuris pasiekiamas pėstute.
Taigi, tokia ta apžvalga apie rajoną, o sekantis įrašas jau apie patį sklypą ir kaip jis ten atrodo :)